kai eidamas pirmyn grizti atgal.
arba kaip as radau Radviliski...Portugalijos pievose

maktub. amzinas ratas. nes graziausios rugiageles zydi uz piemens nugaros :)

paskaitykit, paskaitykit. mano penktadienio desertas.LIE - TU - VIS - KAI...
****

Rizikinga kelionė
Petras DARGIS

Šimtas metų nevažiavau į Radviliškį.Įlipęs į traukinį, pradėjau ieškoti rūkomojo vagono.“Kam jis tau? – staiga atsipeikėjau. - Juk treji metai, kaip nerūkai!”Išlipęs perone ėmiau dairytis, ar neatėjo sutikti senas draugelis.Ak taip, jis mirė prieš dešimt metų!Prie stoties nesimatė alaus statinės ir mano pažįstamų.Tačiau gatvės buvo tos pačios, siauros gatvelės beveik visai nepasikeitė – šaligatvių plytelės sudėtos nelygiai, kada užlipi, kai kurios sukliba.Gal čia tebėra laikraštis, kuriame kažkada dirbdavau, jo šefas, iš kurio pasišaipydavom? Vienu metu tame mieste pagarsėjau – mano pavardė buvo skelbiama kiekviename numery.Štai prieš mano akis durys su tuo pačiu variniu numeriu 63.- Jums ko? – paklausė apkūni moteris.- Petro… - aš jai pasakiau savo pavardę ir stengiausi užmesti akį į savo butą.- Tokio nėra, - ji norėjo užverti duris, bet aš vėl pakartojau pavardę:- Tokio tikrai nežinot?- Pavardė girdėta… Taip, kažkada gyveno.- O kur jis dabar? Negi mirė?- Nežinau, gal ir mirė… - moteris nužvelgė mane atidžiau. – O iš kur jūs pats?- Iš praeities, - atsakiau aš jai ir sutrikęs pasileidau laiptais žemyn.Teisingai sakė amžinatilsį tėvas: vairuoti atgal labai pavojinga.