sveiki, šiandien pajutau nepamatuojamą sąžinės graužatį - nepildžiau savųjų eilučių jau beveik visą mėnesį. taip ir visai iš visuomenės veido dingti galima, pagalvojau, ir pasvajosiu kaip kokia rimta literatė (linkejimai Agnei P> ir dėkui už įkvėpimą) "ir išnyksiu kaip dūmas" jei savojo dienoraščiuko nepildysiu.

šiuo metu rimtai svarstau galimybę parduoti savo mintis ir idėjas kelioms įmonėms.
tiesą pasakius, po POSTispaniškos-portugiese euforijos darbdavio paieška yra toks smagus užsiemimas:) nepatikėsit, visų skeptikų ir bambeklių silpnais balseliais klykiančių jog "pas mus DARBO NĖRA!"nerimui ir skausmui turiu pasakyti jog darbas YRA. O TVARKA - bus!

darbo pokalbių skaičius tiesiogiai proporcingas įdėtų pastangų kiekiui. o sėkmės ir teigiamo įvertinimo tikimybė atvikščiai proporcinga išankstinei nuostatai "ČIA JIE TIKRAI MANĘS NENORI!"

MAMYT, ir visi kiti suinteresuoti asmenys,
man einasi gerai! Imame motyvacijai ir drąsai padidint po kokį charizmatišką pavyzdį ir kupini ryžto ir pasitikėjimo parodome savo jauną veidą potencialiems viršininkams.

šiuo metu tiek,
Rūta