NOIR noir noir



paprastai pasakysiu.
Jonai, prieš kelias savaites jau laukiau kada gi tu pasirodysi. pati to nenujaučiau bet ryškiai mėtei pėdas kaip zuikis. aš irgi nusipirkau. pagaliau. su driželiu ir šiltą. su bryliais ir elegacijos dvelksmu.
aš irgi mėgstu skybelaites.
su bryliais ir juodas. tokias juodas kaip žodis NOIR noir noir noir

tokias Noir tokias juodas kaip mergaičiukės akys eliziejaus laukuose perkant vištą 1999 metais. vadinant save pasaulio gelbėtoja ir ašarojant namuose su kalbančiais lempų laikikliais.

lygiai po metų ten vaikštinėjau pati. o dar po dviejų senutės Lietuvos 88salėj droviai padėjau galvą žvitriam jausmingam šviesiaplaukiui ant peties ir leidausi nešama jausmų.

mėgstu skrybelėtus. mėgstu ramius išpuoselėtus ir elegantiškus. gal kiek nostalgiškus. tarsi iš po stiklo žiūrinčius į gyvenimą.
dar mėgstu skrybėles, juodą NOIR šokoladą ir prancūzų kalbos vingriavimą.

o dabar mes drauge, Jonai, mėgsim preciziškai išieškotus galvos apdangalus, mudu, padykusios vaizduotės vaikai.

taip pat elegantiškus, šnarančius rūbus ir paprastumą.

vaiskias niujorko dienas.

šaltą kavą ryte žiūrint pro langą į Belmonto kalvas geriu viena.

penktadienį vėl mėdžiosiu svajones. dvimateje plokšumoje svajonės projektuojasi tiksliausiai.

svajosiu ir juodą skrybėlaitę.

labanankt.