Jonines Kupolines Jonines
ir vel kaip ir kasmet issauso ta dziugi diena...
2006 m. birželio 23 d. Rasų šventė Verkių parke.
Šventės rengėjai:

• Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija
• Mokslininkų rūmai
• Botanikos institutas

Kviečiame drauge palydėti vakaro ir sutikti ryto SAULĘ.
Šventės programa:
18.00-19.00 val. Pasiruošimas šventei: kupoliavimas, vainikų pynimas, vaistažolių kermošius.
19.00 val. Šventės pradžia, apeiginis vartų apėjimas.
19.30-20.30 val. Rateliai aplink Kupolę, būrimai iš žolynų.
20.30-21.00 val. Ugnies apeigos prie Lizdeikos aukuro.
21.00 val. Vakaro Saulės palydėjimas dainomis.
21.30 val. Šventinio laužo uždegimas, šokiai, dainos, atsineštinės vaišės ant marškų po liepomis.
23.00 val. Eitynės su fakelais prie Neries, vainikų plukdymas.
Iki Saulės patekėjimo: paparčio žiedo ieškojimas, ąžuolų, javų lankymas, prausimasis ryto Rasa.

Šventinės programos atlikėjai:
MA folkloro ansamblis „DIJŪTA“ (vadovė Rūta Žarskienė)
Folkloro ansamblis „JORĖ“ (vadovai Rūta ir Gintaras Aleksiūnai)
Folkloro ansamblis „ŪLA“ (vadovė Janina Bukontaitė)
Folkloro ansamblis „NALŠIA“ (vadovė Audronė Vakarinienė)
Apeigų folkloro grupė „KŪLGRINDA“ (vadovė Inija Trinkūnienė)
Liaudies dainų klubas „RASKILA“ (vadovas Gintautas Barkauskas)

Vaistažolių kermošiuje šurmuliuos Botanikos instituto žolininkės, žolių „ragana“ Rita Balsevičiūtė iš Stakliškių, būrėjos Irena, Marytė, Sigita ir kt.
Šventės vedėja – Nijolė Balčiūnienė, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos kultūrologė.

RASOS ŠVENTĖ
Artėja svarbiausia metų šventė - Rasa. Daugelis jau klausinėja, kur bus šventė, kur važiuoti ar eiti. Jų bus daug ir įvairiose vietose. Deja, dauguma jų bus alaus šventės. Prisiminkime, jog svarbiausi šventės dalyviai - ne ansambliai ar alaus bufetai, bet mes ir gamta. Važiuokime į kaimo sodybas ir pasidarykime sau šventę - papuoškime šventės vietą žolynais, vainikais, paruoškime ugnies aukurą, parinkime kupolių - gėlių. Padenkime stalą tradiciniais valgiais ir gėrimais. Palydėkime iškilmingai Saulę, užkurkime laužą. Paleiskime vainikėlius su žvakelėmis - tai bus linkėjimai. Sulaukime tekančios ryte Saulės. Nusiprauskime ryto rasa.Pamatysime, kaip stojasi gamta. Jaunius

Viduramžiais sostinę juosusi siena taps vėl atpažįstama
Iki Lietuvos tūkstantmečio minėjimo 2009 metais ketinama atnaujinti Vilniaus miestą supusios gynybinės sienos liekanas. Trečiadienį Vilniaus savivaldybė pristatė sostinę viduramžiais juosusios gynybinės sienos renovavimo programą iki 2009 metų.
Programoje numatoma sutvarkyti gynybinės sienos išlikusius fragmentus,ir juos eksponuoti, sudaryti apžvalgos sąlygas, gynybinius įrenginius išryškinti šviesa.
Specialistų siūlymu galėtų būti atkurta Subačiaus vartų ir Bastėjos, dar vadinamos Barbakanu, komplekso istorinė aplinka, pertvarkyta teritorija prieš Medininkų vartus, numatant buvusio Vandens bokšto - Rurmuso - liekanų lokalizavimą ir eksponavimą.
Gynybine siena Vilniaus miestas buvo apjuostas 1503-1522 metais. Jos ilgis siekė apie 3,2 km, šiaurės pusėje siena jungėsi su pilių gynybine sistema. Gynybinė siena turėjo 9 vartus ir 3 artilerijos bokštus.Iki šių dienų išliko Aušros vartai, vienas iš bokštų XVII a. viduryje ar antroje pusėje buvo rekonstruotas į Bastėją.
35 proc. Vilniaus miesto gynybinės trasos jau yra nebeatsekama, 15 proc. išlikę dabar esančių statinių tūriuose ar yra jų sklypų kontūrų riba, 15 proc. formuoja gatvių raudonąją liniją, 35 proc. išlikimo laipsnį patikrintų tyrimai.

TAUTOS VIENIJIMO SĄŠAUKA "PILIAKALNIŲ ŠVIESA"
Liepos 6-ąją minime vieningos Lietuvos valstybės dieną. Savo kasdieniams darbams siekiame pasitelkti vienybės dvasią, kuri gyvena mūsų šalyje nuo seno. Šimtai alkų ir pilies kalnų mums mena garbingus pirmapradžius laikus, kai kūrėsi ir telkėsi Lietuva, kai Lietuvai pasišventę piliečiai gynė ją nuo pavojų. Pasak senolių, amžinosios ugnies saugotojai ir pilių sargyba rūpindavosi, kad ji visur ir visuomet sušvistų ant aukštų kuorų, kai reikėdavo telktis gynybai, pranešti vieni kitiems apie bendrus reikalus – kai buvo šaukiamasi Lietuvos. Budinanti vienybės šviesa mums buvo reikalinga ir tuomet, ir šiandien, nes ne visi ir ne visada siekėme sutelktos, stiprios Tėvynės – Lietuvos, ne visi ją suvokėme kaip svarbiausią ateities kartoms paliktiną vertybę, kaip tvirtovę, kurioje tauta galės per amžius gyvuoti. Būtent šios pilių šviesos dėka mes, Tėvynės Lietuvos vaikai, šiandien tebesame po saule ir didžiuodamiesi sakome “Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt”. Ne sykį buvome praradę savarankišką valstybę, bet laisvos Lietuvos – niekada. “Tėvynė tiek gyva yra, kiek ji žmogaus širdyje gyva”, - sakė tautos išminčius Vydūnas praėjusio šimtmečio pradžioje, kai valstybės jau ilgai nebebuvo. To gyvumo širdyse dėka 1918-aisiais Lietuvos valstybė naujam gyvenimui prisikėlė. Praėjo tik du to gyvenimo dešimtmečiai, ir juodoji neganda vėl uždengė saulę virš Lietuvos padangės, bet nepalaužiama tautos dvasia Lietuvą dar kartą išsaugojo. Po penkių nelaisvės dešimtmečių – mes ir vėl Lietuvos valstybė. Jau šešiolika metų – vėl valstybė. Tik ar iš tikrųjų laisvi, ar vieningi, ar bendrųjų tikslų nepraradę – ar kaitriai “meilė Lietuvos tebedega mūsų širdyse, ar “einame vien takais dorybės”, ar dirbame vieni kitų gėrybei? O jeigu ne – ar neuždus mūsų tuštybėse tai, ką ištisus šimtmečius laikėme savo gyvastimi – pati tautos dvasia, gyvoji tautiškumo pajauta? Ar neliks iš Lietuvos tik geografinė erdvė, tik administracinė teritorija. Ir ar bebus bent kiek tos Lietuvos, kuri žmogaus širdyje gyva yra ir kuri tuo gyvumu nuostabius žmogiškosios kūrybos vaisius brandina, kuri patį žmogų augina ir jo dvasią Dievop kelia? Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki? Laikas susitelkti ir prisiminti, kam laisvi esame, ir kam, tokie būdami, esame pašaukti. Vėl užkurkim ant Lietuvos piliakalnių ir kitų aukštumų ugnies žiburius, kad jų šviesoje pasijustume vieningi besą, stiprybę iš praeities besisemią, skaisčiu tikėjimu, galingu veikimu pasiryžę Tėvynę Lietuvą stiprinti, kad neišsivaikščiotume iš jos, o visi ir visada jon sugrįžtume – vieningi ir meilės vieni kitiems kupini. Nes Tėvynė – tai mes patys, mūsų vienybė. Tegul piliakalnių ugnys “atveria mūsų akis šviesop, širdis Dievop”. Tegul būna tie žiburiai mūsų vienijimosi Lietuvos vardan šaukinys, tegu jie kviečia tautą, t.y. mus visus, vydūniškais žodžiais - “auginti visa, kas gera, kas gražu, kas išmintinga ir tvirta” . Valstybės dieną visi vienu metu (8 valandą vakaro) kiekvienas, kur tik galime, užkurkime aukurą ant tautos dvasios kalno, o visi kartu - vienybės žiburių grandinę nuo Birutės kalno (prie Baltijos jūros) iki Aukštojo kalno prie Medininkų pilies. Kviečiame visus dalyvauti. Prie Sąšaukos organizavimo prašome prisidėti ne tik kiekvieną sąmoningą Lietuvos pilietį, visuomenines piliečių sąjungas, bet, visų pirma, valstybės įstaigas ir pareigūnus, kiekvieną savivaldybę – seniūnijas, miestų ir rajonų Tarybas, taip pat - apskričių administracijas ir kitas viešąsias įstaigas. Ketinantys atvykti į Sąšaukos renginius, žiūrėkite pridedamą Sąšaukos žemėlapį, o apie savo ketinimus darbais prisidėti prie Sąšaukos prašome pranešti Juozui Dingeliui (mob. tel.: 8-600-04936) arba Gintarui Songailai (mob.tel.: 8-650-70601), taip pat tel./fax 8-5-2608856). Daugiau apie Sąšauką sužinoti galite taip pat šiose interneto svetainėse: www.lts.lt, www.romuva.lt. Sąšaukos vietos turės būti suderintos su savivaldybėmis.
Rengėjai: Lietuvai pagražinti draugija, Vydūno draugija, Ramuvų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvių tautininkų sąjunga, Lietuvių tautinės kultūros forumas, Lietuvos kultūros kongresas; Žemaičių, Aukštaičių, Dzūkų, Zanavykų, Mažosios Lietuvos, Žiemgalos draugijos, Lietuvos skautų sąjunga, Lietuvos skautija, Lietuvių pilietinių organizacijų forumas, Valančiaus blaivystės sąjūdis, Tautinė moterų lyga, Kraštotyros draugija, Tėviškės pažinimo draugija. Keliautojų klubas (sąrašas atviras).

BALTŲ PRAEITIS ISTORINIUOSE ŠALTINIUOSE
Sulaukėme labai svarbaus leidinio. Tai SIMO KARALIŪNO "Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose". Du tomus su Rodykle gražiai išleido Lietuvių kalbos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas. Leidinio reikšmė beveik tokia kaip Norberto Vėliaus "Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai". Pigiausia Karaliūno knygą įsigyti pačiame institute - tik 45 Lt

Rasos šventė ant Lubinų kalno
Kam artimos gamtos virsmų įprasminimo senosios tradicijos kviečiame į Rasos šventę birželio 24-25 d. ant Lubinų kalno, netoli Gordu kaimo, kairiajame Dubysos upės krante, Kurtuvėnų regioniniame parke.
Į šventę galima atvykti iš Šiaulių ar Kelmės autobusu vykstančiu senuoju plentu Bubiai - Kelmė, pro Pageluvį. Autobusai vyksta kas 2 val. Išlipti Gordų stotelėje. Kaip nueiti į šventės vietą žiūrėti schemoje. Jei važiuosite automobiliu reikia važiuoti pro Gordus iki Deivių kaimo ir nepervažiavus Šventupio sukti kairėn. Važiuoti palei Dubysą iki pirmo liepto dešinėje. Pravažiavus du lieptus važiuoti mažiausiai išvažinėtu viduriniu keliu per miškelį į kalną. Pakilę į kalną rasite šventės vietą (4 km). Pėsčiomis galima eiti tiesiai pro Gardelių mokyklą (2,5 km).
Su savimi atsivežti: palapinę, miegmaišį, darbinius rūbus talkai, šventinius rūbus (pageidautina tautinius), maisto ir gėrimų pavalgyti bei bendram šventiniam stalui, vyrai - deglų (arba medžiagų deglams daryti), merginos - tvirtų siūlų vainikėliams ir vainikams pinti, lietpaltį, indus, rankšluostį pirčiai. Prieš atvykstant pasiskaityti apie Rasos šventę, pasimokyti dainų.
Pasiruošimas šventei prasideda birželio 24 d. 10 val. Pasiruošimas yra neatsiejama šventės dalis. Galima atvykti ir kiek vėliau. Bet jaunimo pajėgos labai reikalingos paruošiant šventės vietą: laužo sukrovimas, stebulių iškėlimas, vainikų papuošimams darymas, deglai, vartai, ratų paruošimas, šienavimas, grėbimas, pirties kūrenimas ir kt.
Šventės programa: Talka. Pasiruošimas šventei. Pirtis. Saulės palydėjimas. Aukuro uždegimas. Kupoliavimas. Laužo užkūrimas. Vaišės. Šokiai. Dainos. Ratų ridenimas. Vainikėlių mėtymas ant Kupolės. Pamėklės deginimas. Paparčio žiedo ieškojimas. Vainikėlių plukdymas, gaudymas, išpirkimas. Rugių lankymas. Saulės pasitikimas.

Organizatoriai:
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas “Aukuras” (www.aukuras.lt, info@aukuras.lt ; 8-686-12612)
Šiaulių folkloro klubas “Patrimpas” (8-612-27712)
Kurtuvėnų regioninio parko direkcija (www.kurtuva.lt; info@kurtuva.lt ; 8-41-370336)

Juškų šventė Vilkijoje
Šį šeštadienį, birželio 17 dieną, Vilkijos Juškų muziejuje 18.00 val. prasidės Juškų šventė. Dalyvaus folkloro ansamblis VISI (vad. Vyčinai) ir Juškų dainų konkurso laureatai iš Kauno ir Vilniaus. Žinoma, bus dainuojamos Juškų dainos... Muziejus visus labai kviečia ir visų laukia.

13- oji Šeimų šventė- stovykla Šeimos tradicijos
Š.m. birželio 26 - liepos 2 dienomis Druskininkų kultūros centras organizuoja 13-ąją Šeimų šventę- stovyklą “Šeimos tradicijos”. Programoje: paskaitos etninės kultūros temomis, liaudies dainų, ratelių, tradicinių amatų mokymasis, vakaronės, išvykos po Druskininkų apylinkes. Stovyklos darbe gali dalyvauti šeimos su įvairaus amžiaus vaikais. Tėvams ir vaikams programa sudaroma atskirai. Už maitinimą ir nakvynę susimoka patys dalyviai. Dalyvio mokestis 20 Lt. šeimai. Norintys dalyvauti stovyklos darbe registruojasi Druskininkų kultūros centre adresu: Vilniaus al. 24, LT- 66119 Druskininkai, taip pat el. paštu etnografas@takas.lt. Registruodamiesi nurodykite dalyvių skaičių, amžių ir ar reikalingas maitinimas. Tel. pasiteirauti 8-313 53122, 8-616 31249, Lina Balčiūnienė.

P.s. Apie dalyvavimą praneškite iki birželio 15 dienos imtinai.
Nakvynė - mokykloje, klasėse, ant lovų, su savo balta patalyne. Klasėje po keletą šeimų. Kaina 10 Lt. žmogui parai. Arba sanatorijoje “Nemunas” – iki 30 Lt. žmogui parai. (Parašykite, kur pageidausite nakvoti).

Savaitgalį – pažintiniai žygiai po Verkių ir Pavilnių regioninius parkus
Savaitgalį Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija kviečia į pažintinius žygius dviračiais ir pėsčiomis po vaizdingiausias Vilniaus apylinkes. Šeštadienį, birželio 17 dieną, 11 val. vyks pažintinis dviračių žygis po Verkių regioninį parką. Nuo Verkių dvarvietės keliautojai važiuos link Žaliųjų ežerų, toliau trasa vingiuos miško takeliais aplink Balsio ežerą, Riešės ir Turniškės upelių pakrantėmis atgal į dvarvietę. Kelionės metu gidas supažindins su Verkių regioninio parko gamtos bei kultūros vertybėmis. Maršruto ilgis – 22 km, trukmė – iki 4 val. Žygio dalyviai renkasi prie parkų direkcijos pastato (Žaliųjų Ežerų g. 53). Norintys važiuoti rožiniais dviračiais kviečiami iš anksto registruotis tel. 272 9835. Sekmadienį, birželio 18 dieną, 16 val. Pavilnių regioniniame parke žygio dalyviai keliaus Pūčkorių ir Tuputiškių miško parkais, kops į Rokantiškių pilies kalną. Žygio pradžia – nuo Pūčkorių piliakalnio. Važiuoti 44, 74 maršrutų autobusais iki stotelės „Pūčkoriai“.

Daugiau informacijos:
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vyr. specialistė Nijolė Balčiūnienė, tel. 272 9835, 8 614 76090