siltos dienos, smarkiai sutrumpejusios valandos. Aitriai ryski saule siryt.
Kelias i oro uosta, kamshtis sankryzoje, mano vairuotojas sklandziai kalbantis vokiskai.
Sako "pries Lietuva...astuoni metai berlyne..." pagalvoju noreciau buti "Berliner". tai netik gyventi Berlne tai vadinasi buti - berlinietis.
tai gyvenimo budas telpantis viename zodyje.
===
atsisveikinimas ir naujos dienos pradzia. kelios dienos sau ir tik sau.
===
pagaunu aitria saules aki tiesiai i veidrodeli. tiesiai i Shopin' and Fuckin'. Nemazink greicio!
o man patinka kai pagauna ausis kalediniu dainu nuotrupas. akis - eiles prie kasu, daugybe daiktu kuriuos iskeites pasijusi laimingesnis. matyt kad taip...
todel "naktinis gyvenimas tesiasi".o gal kitaip? gal spausti mygtuka "Ebay"?
Kenedis aštuonis metus negyveno Berlyne, ir visgi, jam užteko drąsos ir užtikrintumo pasakyti - "Ich bin ein Berliner"
AtsakytiPanaikinti(http://en.wikipedia.org/wiki/Ich_bin_ein_Berliner)
Tai, kas tu esi, apsprendžia ne tai, ką tu darai, ne tai, kaip tu atrodai ar kaip tu kalbi, o tai, ką jauti. Niekas kitas negali ir neturi teisės sakyti - "tu - ne..." ar "tu - ...". Tai - asmeniška. Tik tu pati žinai, kas tu esi. Taip galima tapti bet kuo.
Tokia paslaptis.
Dovanų metui užėjus, turiu vieną vienintelę parduotuvėlę, turinčią krūvą nuostabių medinių katinų (kačių). Joje kvepia smilakalais, o pardavėja visada šypsosi, nes pažįsta mane, nes žino, kad visada, rimtu veidu rinkęsis katę iš medžio, aš atsisuksiu ir ją asmeniškai apdovanosiu nesuvaidinta šypsena.
Taip skleidžiu gerumą tarp žmonių. Aš jau kuris laikas nebe karys. Aš užsiknisau kariauti.
Bijau maksimų - jos vagia veidus. Pardavėjų, pirkėjų, tų, kurių atvaizdai atspausti ant litų (Kas tas Maironis - a, tas, kur ant dvacariko). Tai iš tiesų yra shopping and fucking, tik the one who's fucked is you.
Mano laimė kapsi čia, toje vietoje, kurios nėr, kurioje nėra pirmojo asmens. Neįmanoma suvokti, kokia laimė žmogui yra nebūti - tai yra jo tikslas ir prasmė - prarasti pirmąjį asmenį. Daiktai išlaisvina, kai nukreipi savo dėmesį į juos, tu dingsti, o lieka daiktas, o tau varva laimė, varva tol, kol daiktuose nepradedi matyti savęs.
Tada belieka tik dar daugiau daiktų.
Švenčių?
Laimingų.