Raganaitės vaikšto dangumi. Tykiai kaip katės.

šiandien išlipau tykiai kaimynams nematant pro langą.


.

pamačiau biblioteką.raukšlėtas rankas. dar jaunutės bibliotekininkės.
prisirinkau senstelėjusių amerikiečių išminties.

va dabar tai jau būsiu kompetencijos bokštas, pagalvojau ir šyptelėjau į menamą ūsą.


ir apskritai, visos knygos šiais kibernetiniais laikais atrodo liūdnai.
formatas tinkamas nebent kitoms gyvybiškai svarbioms funkcijoms. kurias kultūringoje aplinkoje nesmagu minėti.

kada paskutinį kartą pirkai knygą? mhm...prieš pusmetį.
o kada žiūrėjai į mozillos download stulpelį?... katik.
va tau ir atsakymas.

būsimasis manasis Mac'as bus už visą literatūrą gerokai lengvesnis.
Na tiesiog būkim griežti bet teisingi. tekstinė literatūra gyvena paskutinius metus.
(skeptikų armijas prašau nemėtyti akmenimis į mano langus, geriau rašykit peticijas adresu :rutiki at gmail taskas com;)

žžžodžiu.
rašytinis tekstas tampa pernelyg nuobodus.



geriau garsas.
arba vaizdas.


ogi grižtant "Shkoda" papirko traškesiais ir burzgėjimu, tokiu tarybiniu it "Ekrano" televizorius.(To paties "|Ekrano" kuris gėdingai nusmukdė mūsų BVP. Ir sulygino su broliškaja Portugalijos respublika helas helas helas)


tykusis mano užupinis Vilnius. su visais rytiniais žvirbliais.sužvarbusiom bobutėm su tulpėm rankose tiesiai priešais "europos" pastatus, stitiklą-metalą-mes-maža-šiuolaikinė-valstybė-ir-mes-jum-dar-parodysim ;) nu žinote, žemdirbiai ir liks žemdirbiais...
vakar skaitytose naujienose - kultūros sužydėjimo Vilniuje iniciatyva "Vilnius 2009 Europos Kultūros Sostinė" šiam puikiam projektui vėl nulis dėmesio.

šiandien skaičiau vyriausybės programą artimiausiems dvidešimčiai metų - aukštųjų technologijų ir mokslo vystymui irgi beveik apvalus nulis dėmesio.

tai ką. pareisim į rėžimą - "susikurk savo svajonių valstybę pats" - rekomenduojama vaikams nuo 20 ir daugiau. kitaip tikrai liksime paskutiniai europos pagonys ir pirmieji analfabetų tarpe. juokas ima, ane?

bet tokią dieną kaip ši - šitas miestas žavi. Kaip provicialu viskas, lėta ir paprasta.
Štai piko metu viešasis transportas laukia savanorių keleivių. o už kelių metrų vairuotojai kovoje už būvį vilnietiškiuose kamščiuose atiduoda paskutinius nervų mazgus.

kokie tie mūsų kamščiai? tikras rojus pakeliui į darbą užsiimti autogenine treniruote ar dienos darbų planavimu ;)

juk teisingai?

apie tai byloja ir iliustracija žemiau:





va taip šiuolaikinės raganaitės išeina pasivaikčioti pro langus senamiestyje.
ir grįžta. apsikabinti monitorius ir rašliavas knibinėti.

gražu juk.