Naivumas senais kilnių riterių ir puošniai kuklių damų laikais buvo doro ir krikčioniško asmens ypatybė. Įdomu kiek tos savybės išliko šių dienų žmoguje? Kas šiansien yra naivus?A r tas kuris abejoja? O gal tas kuris tiki?
Tad kuriam jų...tikrosios tiesos "aklumas" bus malonesnis?
Pirmasis (pavadinkim jį antagonistu) atsistos į visuomeniškai patogią ir dar sovieticus hommus gerai išnarstytą poziciją - abejok viskuo, net ir tuo kuo neabejoji - nieko tikra nėra (lygiai taip tikro nėra ir dievo). Antrasis gi - protagonistas - pasirinks romantikų išaukštintą "tikinčiojo brolio" metaforą kaip savają ir ja dangstydamasis išvengs atsakomybės už poelgius, žodžius, mintis, veiksmus - nes visa juk "nuo Dievo duota".
o meilė? ar tai "nuo Dievo" ateina? ar nuo velnio? ar tai tik socialinės būties poroje pateisinimas? kodėl reikia šeimyninės idilės ir neištikimybės temas eskaluoti nuo pat pirmųjų žmonijos egzistencijos akimirkų?
kodel jos tokios universalios ir artimos?
"There are two ways to slide easily through life; to believe everything or to doubt everything.
AtsakytiPanaikintiBoth ways save us from thinking." - Alfred Korzybski