diena 1.00

kasvakariniai ritualai tampa tokie grazus.
keiciasi tik skaiciai kalendoriuje.

vilniaus dokumentiniu filmu festivalis jau penktadieni!

"Viena svarbiausių pagrindinės programos premjerų - šiųmetinių Kanų filmas-siurprizas „Maištas. Litvinenkos byla“. Jo režisierius Andrejus Nekrasovas buvo artimas filmo herojaus draugas."


Skalvijoje rodomi filmai - visą festivalio kalendorių dviems savaitėms rasite paspaudę šią nuorodą

Oh, Mrs. Dalloway... Always giving parties to cover the silence.

Mrs. Dalloway went shooting

po intensyvesnio ir labai turiningo šeštadienio:
rytas prabėgo šaudant iš lanko. Vienas subtiliausių ir jautriausių užsiemimų. Ypatingai daug žadanti TYLA prieš pat paleidžiant stemplę ir pasigirstant strėlės svimbtelėjimui.
Stebuklas vyksta - akyse, mintyse ir laike.
atsistojus,pajuntu, kad visas kūnas ištiestas ir jautrus.Seniai nebuvo to jausmo. Gal nuo vasarų ant dviračio. kiekivenas raumuo ramus ir sykiu budrus. Tykau.
iškeliu rankas, pirštais vos liečiu stemplę ir kairės rankos raumenų virpesius - lankas sveria nedaug tačiau pozicija tokia neįprasta kūnui pratusiam intertiškai keisti tik "populiariausias" būsenas. Vos juntamas karas tarp senų įpročių...baigiasi - pergale. Dešinės rankos trys pirštai vos liečia stemplę - tempiu ją iki skruosto.
Užsimerkiu.
Esu tik čia.
įkvėpiu.
prisitaikau.

stovime paruošti pirmam šūviui iš lanko tik per 1,5 metrų nuo taikinio, šviesioje tik ventiliacijos angų su išoriniu pasauliu jungiamoje Lankininkų šaudykloje.ŧiesą sakant, manau, jog łankininkai - subtilūs ir tykus sportininkai. čia klesti indvidualizmas.
tam greičiausiai tik padeda švara ir izoliacija. ŧiesą sakant tikrai švaru.
gal lanko subtili tyla mintyse... verčia daiktus ir spalvas bei formas tapti dar grynesnėmis? ŧikromis?

prisitaikau. geltonas taškas. strėlės smaigalys. vos juntamas raumenų stingumas.
tyla.
nebelieka garso, vaizdo, jausmo. Staiga nebėra. būti čia.būti dabar.
...ŧeisuolis Mekas.



atleidžiu stemplę.
pamatau kaip strėlė vos svimbteli (pamatau garsą).kaip paliečia centriuką. gelsvos spalvos apskritimą kamščiu išmustame taikinyje suvarpytame kartų...kartų prieš mane stovėjusių ir lygiai taip kaip ir aš...vogusių akimirkas.

"saldi ir paprasta..debiutanto sėkmė, madmuazele" - pagalvoju.

kitos serijos seka iš toliau. apima azartas. toks lengvutis.
atstumas - 3.0 metro. nepataikau nei vieno.
atstumas 18 - vienas. uf...gracias a Dios, nedarau šeimai gėdos ;·.. mama taip pat gyrėsi taiklumu.
išties moteriškas sportas. sutvarkantis išvalantis. Mėlynė nuo stemplės ant plaštakos bus vienintelis apčiuopiamas rezultatas. Visa kita labai gilu. Neverta rašalo.

išeinu su ramybės trupiniais kišenėse.
łyjant lietui kulniuoju be skėčio. sovietiniai bloknamiai atrodo labai melancholiški ir atstovėję per daug perestroikų lygiai taip, kaip nieko gero iš rytojaus nebelaukia negyvai nugremžti naujamiesčio šaligatviai. banaliai vienodomis balučių formomis. Jau nenustebinsi.

Michael Gunningam "The Hours"

Sekmadienis.

beveik identišku metu kasmet skaitau tą pačią knygą. nuo 2002.

It had seemed like the beginning of happiness, and Clarissa is still sometimes shocked, more than thirty years later, to realize that it was happiness; that the entire experience lay in a kiss and a walk, the anticipation of dinner and a book...What lives undimmed in Clarissa's mind more than three decades later is a kiss at dusk on a patch of dead grass, and a walk around a pond as mosquitoes droned in the darkening air. There is still that singular perfection, and it's perfect in part because it seemed, at the time, so clearly to promise more. Now she knows: That was the moment, right then. There has been no other.


skiriu Eglei.



sekmadienio vakaras su David Lynch - "Inland Empire". jis ir Jarmush'as - prisipažįstu kad esu priklausoma nuo beveik jų abiejų vienu metu.apie filmą parašyti reikia atskirai ir neskubriai.
dedu tik paties David nuotrauką "on set".
o rodytas jis puikiojoj Skalvijoj. Perpildyta salė.
Tiesa sakant Skalvijos Briusly turi tiek žavesio kiek gali turėti naujai prikeltas seniausias kinoteatras šiuo metu.ŧai beveik panašu į kino lopšį kokiu man visą amželį buvo ^łietuva^, kartu su Ramoškienės charizmatiška naŧūra.

ir dar vienas filmas.

šį kart1 ispanai parodė sekmadieninėj peržiūroj perlą - tikrai pačiu laiku ir vietoje.

"Putas" arba "Princesas"




Trumpai pasakysiu - Madrido skurdas pasirodė toks skaudžiai pažįstamas. net graudu.
super triste, tia...yo soy.
viskas taip gerai matyta, atpažinta. tas nostalgiškas spindesys. ispanijos. Mano svajonių kurios išsipildė šalis. vieta kur kaip alchemikas keliauta, jausta, matyta. the right spot on earth.

daugiau - Vėliau.

o šį kartą prisipažinsiu - laukiu antradienio.



vienas įspūdingiausių Nymano sukurtų po "man with the movie camera" leiblu:



šį antradienį gyvai. Britų kompozitorius, minimalizmo atradėjas.

vilniuje. filharmonijoje.
sekasi gi ;-þ


ilgiuosi tavęs.
beveik jau ramiai galiu tai pripažinti.
geras ženklas.
vadinasi - laikas eina.

dienos rutina iš apačios į viršų.

Fotografuojantis MR. LEE - katinas įamžinantis savo voyages skaitmenine mini kamera- tiesiog genealu, Vatsonai.


Ir dar kartą primena kaip seniai jau noriu šuniuko...

moterų sakmės

Šivakar grįžusi susirašiau kelis pastebėjimus.
pavadinkime tai - moterų sakmės.

Vienas pirmųjų, dar gimnazistės laikais išjudinęs feminizmo ir maskulinizmo klausimus, tiksliau apskritai paskatinęs daugiau pasidomėti ir iššifruoti šias anuomet dar ganėtinai mitines temas - Antanas dar 1998 metais.

Dar kaip dabar pamenu pirmuosius delikačius laiškus vienas kitam rašytus informatikos pamokose su visais privalomais atributais - eilėmis, dainų citatomis ir rafinuota tačiau nebanalia kalba. Tam vėliau buvo lemta išaugti į veik septynerių metų meilės istoriją...bet grįžkime prie avių reverons a nos moutons (kaip sako prancūzai).
jau tu man atleiski, mielas skaitytojau, nepamenu pirmas ar antras laiškas is šviesiaplaukio romeo pasiekęs mano pašto dežutę o kartu ir paėmęs širdį;): paskutinis sakinys buvo- "celebrate your femininity."...citata iš "The Failure of Feminism".

Šį vakarą vėl grįžau mintimis į praeitį tam kad naujai išgyvenčiau ir suprasčiau dabartį. Kokia ji - moteris? Kokia ji šiandien? Dabar - 2007 lapkritį?

Vienas portretas - Judita arba Mamma Jazz

Judita, vienintelė Lietuvos Jazz'o karalienė atgaivinusi mūsų galvas jazz'u. Išmokiusi tautą klausytis Čekasino - kaip tik jos sėkmės jos istoriją rasi didžiausio pro-kirkiliško dienraščio puslapiuose jau dabar: nuorodą spausk drąsiai (pop up) Judita - įspūdinga asmenybė, kurios gyvenimas ir pasirinktas kelias vertas atskiro dienoraščio.Manau perskaitęs straipsnį - pavykęs kaip reta - suprasi kodėl įtraukiau Juditą į šio vakaro rašinius. Tvirtybė - kuria dažnas vyras nebepasižymi. Aistra gyventi. Stiprybė kuri įkvepia.
-
Pagarba už darbus, miela Judita...tikras realus žmogus. Nekartoniniais principais.


Kitas moters portretas - Rita

Viena veikliausių ir komplikuočiausių asmenybių lydėjusi mane nuo pat pirmųjų pažinties akimirkų prieš daugiau nei dvidešimt dvejus metus prieš Olandų gatvės "gastronomą". Jau tada susivokiau kokio "kalibro" persona čia sustojo pabendrauti, tiesa, anadien vien dėl amžiaus skirtumo radome mažai bendrų taškų - šio blogo autorė "on the very moment" pasislėpė už tėvo kojos, kur jautėsi TIKRAI saugiau ir galėjo žvilgčioti į "naująją tetą" iš apačios - blogo autorės kuklus amžius neleido elgtis kitaip - visgi tuo metu man buvo visi.... trys metai amželio;)

Tai gi, kaip jau supratote, pirmieji pažinties momentai įsiminė puikiai, vėliau teko tik patvirtinti tuo metu jau aiškiai suvoktą Ritos padaromą įspūdį ir tiesioginę įtaką aplinkiniams. Jos NEĮMANOMA nepastebėti. Tiesmuka, aiški ir musolini diktatu dvelkianti moteris, nešanti audras ir permainas mūsų idiliškame seulment les femmes (kartais galvoju, kad netoli ta diena kai susuksiu debiutinį filmą apie keturių moterų valdomą šeimą. Mano šeimą ;) artėju prie L. Besson'o "9femmes" sparčiau nei atrodytų. Taigi mūsų idiliškame mažų moterų pasaulyje Rita veši ir džiūna tuo pačiu metu.

Juk it's a prooven fact - vadinamoji Vyriška Lytis - mūsų šeimoje laukiami...tik yra absoliučiai...nepažinti. Laukiami - tokie paprasti, tiesiog esantys o ne..puoselėjantys iliuzijas. Tikri. Et, kokia egzotika...;)


Ir svarbiausias įrašas šį vakarą - Alvyda


Tokia išmintinga ir darbšti, tiek palaikanti, tiek kritiška asmenybė. Tik ar pati ji tikra tuo jog priskirta prie stipriųjų? Pastaruosius dešimt metų mudvi išgyvenome labai nemažai fundamentalių pokyčių ir juos atlaikėme drauge. Štai kelios gražiausios mielos mamytės išsakytos mintys - "Kuluarai" per LTV2 paskutinį penktadienį išleisti į eterį:


ir kas antrą dar pirmadienį vedama laida per LRT - "Namai namučiai"

Visas laidos:
pirma antra trečia ketvirta penkta

Grožiuosi ir tikiu tavim kartais atrodo, kad labiau nei tu pati. o kartkartėmis giriuosi visiems kokia tu faina... ir jaudinuos dėl tavo gyvenimo - norėtųsi, kad daugiau pasiimtum :)

Tęsinys greitai...

laime dot com

"shake it loose "- Dolphin Boy groja


Zmmoooones, kada gi taip gera bebuvo?

paieskojau "laimes"google: rezultatai stulbinantys.

ar laime jums sudaryta is siu ingredientu?

pasiziurim nuoroda zemiau...


google "laime" yra tokia legvai materiali ir kiek sunkoka...

kas tau yra "laime"?

Story telling once again, here comes - U2! wave of sorrow!

Absoliučiai užvaldęs mintis ir širdį - teisingas Bono. Jau spėjau pasiilgti U2. Žodžių jėga.
Ypač žodžių kurie VEIKA!
Visą laiką U2 žinojo kaip įvaldyti šią magišką sferą, tikri šamanai nuo Dublino.
Tokiais jie man visada buvo. Nuo pat pirmųjų albumų.

Naujasis albumas pasirodys jau greit, taip bent jau laibais balsais šneka fanų svetainės. O jūsų dėmesiui -Bono dainuoja naująją albumo dainą ir protrūkiais pats paaiškina kaikuriuos momentus.
Live!

Wave of sorrow!



Amazon.com siulo nusipirkti senaji Joshua Tree albuma kartu su video remasteringu.
Du puikus U2 koncerto Paryziuje video laukia jusu peržiūrų štai čia: nuoroda

sakmė apie brolį Joną.

Naivumas senais kilnių riterių ir puošniai kuklių damų laikais buvo doro ir krikčioniško asmens ypatybė. Įdomu kiek tos savybės išliko šių dienų žmoguje? Kas šiansien yra naivus?A r tas kuris abejoja? O gal tas kuris tiki?

Tad kuriam jų...tikrosios tiesos "aklumas" bus malonesnis?

Pirmasis (pavadinkim jį antagonistu) atsistos į visuomeniškai patogią ir dar sovieticus hommus gerai išnarstytą poziciją - abejok viskuo, net ir tuo kuo neabejoji - nieko tikra nėra (lygiai taip tikro nėra ir dievo). Antrasis gi - protagonistas - pasirinks romantikų išaukštintą "tikinčiojo brolio" metaforą kaip savają ir ja dangstydamasis išvengs atsakomybės už poelgius, žodžius, mintis, veiksmus - nes visa juk "nuo Dievo duota".

o meilė? ar tai "nuo Dievo" ateina? ar nuo velnio? ar tai tik socialinės būties poroje pateisinimas? kodėl reikia šeimyninės idilės ir neištikimybės temas eskaluoti nuo pat pirmųjų žmonijos egzistencijos akimirkų?
kodel jos tokios universalios ir artimos?

Make my logo bigger - now only for 29,99!

kam reikalingi dizaineriai????