Puslapiai

šeštadienis, birželio 13

Alu midu geriau per barzda varvejo - arba 4 dienos prie lentos su markeriu rankoje



Labas labas, mieli gimines, artimieji ir palaikantys asmenys,

stai jau kelinta diena esu Melakoje, garbingoje Malaizijos Melaka zemes sostineje. Melaka - tarsi malaju "Kernave", turi gausingai istoriniu izymybiu kartu su turistu nutryptomis gatvemis ir nemenka doze kico. Miestas gan stambus, lietuviskai matuojant butu geroko Kauno dydzio taciau mastai visai nesijaucia.

Sudarytas: is centrines senosios daniskosios dalies, kur labai jauciasi ju kolonistine ranka - stovi rausvai nupiestos katalikiskos baznycios, jose savaitgaliais renkasi vietiniai katalikai misiu paklausyti.Cia net bega fontanas tarp ryskiausiu geliu ziedu, truputi civilizuotesniu nei Indijoje riksu vezimu ir nepaliaujamu turistu buriu. Tarp kataliku puikiai vesi su smilkalais ir zvakemis budistais save vadinantys kinai, kas tris valandas savo raudas groja musulmonai siurpiais balsais isgasdinantys diiidziulius burius pauksciu is visu miesto medziu ir siukslynu sukylantys buriai pranesa apie kaimynines mecetes raudas is tolo.


Centrine senaja miesto dali galima apeiti per gera pusvalandi. Savaitgaliais ji pilna vietiniu malaju turistu, kurie kaip pamise varineja kelis burius vietines reiksmes riksu pirmyn atgal po kelias populiariausias gatves.

Is principo Melaka yra savaitgalio vienos dienos keliones atrakcija, ju cia netruksta kas savaitgali uzplustantiems seimu turizmo megejams. Toks menkas smulkus azijietiskais mastais miestelis turi keturis vandens pramogu parkus, kelis didelius prekybcentrius, kokias keturias gatves muzieju, zodziu veiksmo ir atrakciju nestokojam.

Beje, del muzieju tai labai juokinga, nes muziejus sita tauta kuria praktiskai is nieko, visoms temoms turi po muzieju, dar kosmonautikos muziejaus betruksta tik ;) Jaunimo Rumai ir Muziejus, Malaizijos Mokslo ir Meno muziejus, Aborigenu muziejus, Karo ir Jureivystes muziejus, ...... muziejus, muziejus...muziejus.Viskas viduj gerokai moraliai pasene, i vidu galima nebet atvesimo tikslais uzsukti.

Ir viskas tai - tarp lepuciu, dirbtiniu geliu, roziu, girliandu ir visokio kitokio turginio-gariuninio saldaus kico, kur tiek ivairaus shlamstelio i viena centimetra net nuostabiausia kaimo bubulyte nesukomponuotu, kad ir labiausiai besistengdama..;-)

Diena akis gali pasimesti tarp spalvu ir grozio deriniu mieste einant pietu iki savosios valgyklos - maityklos - istaigos diena ta pati gatve apsviesta keturiais sluoksniais kalediniu egles lempuciu, kiekvienas kampas skirtingai mirga, taip jauku ir smagu kaip pas mus per ziemos svenciu sezono ikarsty kokiam provincijos miestelyje (pvz.: Druskininkuose)

Na del estetikos, tai beverciai mano zodziai, pailiustruoti juos tik nuotraukomis ir verta.Pridedu.

Nutiko taip, kad jaunuosius mokinius edukuoju paciam China Town viduryje esanciame mokymu centre, tad kasdien trypiu praejimus tarp moterisku apatiniu, chalatu, kilimu, ciuziniu, banbanu, buities reikmenu ir viso kito tipinio China Town asortimento.

Kartais labai norisi ismesti 2/3 turimo kuprines turinio ;-) tokios kainos, kad nori nenori pati ranka kyla didmena uzsiimti ir pradeti importuoti si bei ta gimtinen. Na cia dar apdoroti reikalingas mintis deretu. Tik zinoma, tonos pusdykio slamsto nori nenori kisa mintis apie verslavima.

Kasdiene mokykline rutina greit priverte pamirsti nesvarbius dalykus ir pasinerti i esmes. Trumpai apie rutina: darbo diena startuojame nuo 8.30 su rytine malda - pasitarimu - vandens proceduromis ir pusryciais pas kinu budistus vegetarineje - valgykloje. Pusryciaujant jau kokia 2 diena po atvykimo kinai tapsnojo per peti ir nesivaldydami perpildydavo lekstes maistu.
Kas, tiesa, greiciausiai, yra absoliutaus palankumo zenklas, nes kazkodel vien tik man nesa nesivaldydami visokiu maisto priedu. Hm, gal kazkokia isbadejusi ju vietinio griozio standartais matuojant esu? ;-)

Po pusryciu startuojam pirma pamokele - internetas, ofisines programos ir matematikos pagrindai.
Interneto narsymui ir ivaldymui kasdien skiriame pusantros valandos. Cia, zinoma, viena idomiausiaiu mano kada nors destytu disciplinu - pamazu ivaldeme "Facebook", "Gmail", "Yahoo mail". Didziausias atradimas - "Youtube". Nezinau, kur mes taip toliau nueisime: kompiuterinis rastingumas kyla nepaliaujamu greiciu, manau po keliu savaiciu, o gal net menesio neisvengiamai ateis laikas pradeti naudotis ir "Skype" bei "WordPress".

O, deja, mokomasi cia letai ramiai, sunkiai prisimenant, sunkai sukoncetruojant mintis. Bet judam judam. Pirmomis dienomis sokiraves siaubingas aplaidumas netvarka ir bendras chaosas dabar jau nei akies, nei sirdies nebedrasko, mat pripranti, prisimerki, akinius nusiimi...ir gerai.

Nors ir vidutiniskai buitim, sakyciau apsirupine, bet gyvenam su mokinukais vienu ritmu. Neturim skalbimo masinos, taciau turime WiFi ;-) Vaikai - labai pareigingi, pamaldus, viska stropiai kala, uzsiraso, atsipraso, nesukelia jokiu rupesciu. Tik po pusdienio mokslu pati bunu nudusus nuo nesilaujancio karscio bangu ir dar labiau ikaitusiu kompu.

Idomioji dalis - vadinamieji penktadieniniai "seminarai", savo struktura primenentys debatu klubo arba "Toastmasters" renginius. Tik zinoma, vakarietiskas konceptualus renginys cia tampa tokia gerokai dogmatine parodija.




Vaikai issipuosia, tarsi pasizmoneti susiruosia: auliniai suvarstomi batai vyrukams (iprastine Malaizijos temperatura + 30!), kaklaraistis, uztemti aukstyn grieztai susegti marskinukai, dirbtine roze kisenej (!). Mergaites sulipa i sijonelius, susisrisa plaukus i kasas.
Pacius vaikus ("vaiku" amzius nuo 18 iki 25 m.) pamaciau pasitempusius, susikaupusius - pasidalina vaidmenimis ir saziningai juos vykdo: koordinuoja renginuka dviese ("berniukas" ir "mergyte"), visi paeiliui kvieciami pasisakyti kokia nors "aktualia" tema. Si karta tema - "kas yra kuklumas?". Tai gi, gerokai pasipuose visi sulipame i mokyklinius suoliukus ir prasideda...po iskilmingos drebanciu balsu sukalbetos izangines kalbos "koordinatorius" viena po kito kviecia kalbeti vakaro dalyvius, taciau cia...o dieve... paaiskeja...kad visi vaikai vienu balsu kalba ta pati teksta...nes seminarams pasiruosti naudoja ta pacia viena vienintele knyga ir perdaug nenukrypdami nuo autoriaus minciu elementariai tiesiog "iskala" jas iki paskutinio kablelio.
Stai tau boba ir devintines...Pridedu kelias nuotraukas is sio seminaro.




Labai keista ir neiprasta musu akiai mokymosi sistema, taciau tikiu, kad praeijus daugiau laiko paaiskes naturialiai kodel mokomoasi butent taip ir ne kitaip. Sekite naujienas!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą