Tribute to oliziukai

vienas subjektyvus prekinis ženklas, kurį prisimenu iki šiandien (nors jau gražaus daug laiko prabėgo nuo tada kai galėjau šiuo puikiu prekės vardu pasidžiaugti) privertė mane susimąstyti apie lietuviškos kilmės prekės ženklus apskritai.

Bet apie viską nuo pradžių.

Istorija

Ar prisimeni, dar prieš ateinant "Star Wors", "LEGO", "Transformers" ir A.Schwartznegeriui. Dar visai jaunutėje televizijoje startavusi laida, beje vienintelė tokio formato laida, skirta vaikams ir paaugliams, kiek pamenu vedama aktoriaus tankia tankia juoda barzda, aprengto tiems laikams labai "progresyviu" (sic!) aksominiu kostiumu slėpusiu stambią meškino figūrą, dar minėtas aktorius dėvėdavo diiidelę skrybėlę.Taigi, jei teisingai pamenu, laida pavadinimu startavo tokiu - "Vaiduoklio Svetainė".Minėtoje laidelėje įpusėjus josios rodymo garbingoje LitPoliinter eterį, buvo kiek pamenu specialus reklaminis "intarpas"....

... (dėl niekingai mažo reklaminių pranešimų kiekio anuometiniame eteryje, liežuvis neapsiverčia tų trumpučių reklamos įterpimų vadinti reklaminiais blokais....;p ne ta svorio kategorija, tiesa?)...

Štai pasirodžius reklaminiam "intarpui" pirmuoju smuiku tuometiniame reklaminių žinučių triukšme grodavo įmonės pavadinimu "Koliziejus" ar "Kolizija" ar dar kaip panašiai, reklaminis pranešimas. Garbingos praeities įmonė vertėsi šlovingu floristikos ir dekoravimo verslu.

Vardai

Ak, kad dabar prisiminus tą tikrąjį šios puikios įmonės vardą?

...(akmuo į lietuviškųjų pavadinimų galvotojų, šiandien iš bevardžių "meninykų" išdidžiai pasikrikštijusių "copyright'erius" luomą)...

Na kas gali būti blogiau, jei produkto pavadinimas likęs atmintyje, o kas atsimena gamintoją? Nors, žinoma pasauliniai verslo ryklai triumfuoja kai jų produkto ar paslaugos vardas tampa tikriniu - "pampersai", "kelogsai" ir "haincai" ir kt.

Tuo tarpu lietuviškoji "Olizija" ar kaip ten jos pavadinimas bebūtų - sukėlė mažų mažiausiai revoliuciją planinės ekonomikos ir prekių trūkumo išdisciplinuotose vartotojų smegenyse - oliziukas tai netik žavus želmenų auginimo iš drobinio maišiuko vardas. Sic!

Tai siekiamybė, tai norimas daiktas tai laiminga pirkėjo atžala ir ramybė vakarais prie televizorių:

"maniškis jau irgi turi oliziuką, o tavo kaip?" - klausdavo mamytės viena kitos gurkšnodamos slapta atsivežtos jugoslaviškos kavytės iš baltos keramikos puodelių su "auksiniais" apvadais ant braunų.

kiek dabar atiduotų šiųmetinių marketingo skyrių darbuotojai už anuometinį menkai išprususį ir naivų iki pamišimo vartotoją?
et, pinigais neišmatuosi ;)

Grįžtu prie Vaiduoklio ir LitPoliinter.

Taigi puikioji "Olizija" floristikos versle buvo nemenka inovatorė - atvežė naujos kartos virusą nepratusioms prie prekybinės demokratijos lietuvių pirkėjų gretoms.
Norint būti maksimaliai tiksliai, tektų pripažinti, jog virusas buvo adresuotas prikėjų atžaloms. Vaikai, ar pamenat?O-li-ziu-kai. Štai tas puikusis "Vaiduoklio svetainėje" dalintas prizas. Nori laimėti oliziuką? Siųsk laiškelį į garbingąją LitPoliinter Vaiduokliui ir...laimėk.

Šaunusis Vaiduoklis kiekvienos laidelės pabaigoje skirdavo specialias penkių - septynių minučių eterio "uodegas" vien tam, išdalintų puikiuosius prizus ir pakartotų garbingosios televizijos būstinės adresą - pamenu kaip "tėve mūsų"...:

Vaiduokliui,
Litpoliinter Televizija,
Lapės
Kauno raj.


Koks vaikis anuomet neturėjo Oliziuko???Anuomet mokyklose vykdavo neoficialios varžybos - žiūrėk koks mano oliziukas gražus, kokia graži jo žaliais želmenukais apaugusi galva!!!!Šį vakar atradau oliziukus koliziukus ir savo namų virtuvėj:




Taip nuotrauką ir pavadinau - oliziukai lietuviško interneto eteryje po penkiolikos metų ištraukti į dienos (vakaro) šviesą :)

Nežinau kaip jums, mielieji, bet man šis postas pasignalizavo du klausimus:
kokius lietuviškus pavadinimus prisimenat:

įmonių pavadinimai? produktai? paslaugos?
tinka viskas.
Man "oliziukai" - nemirtingi.
Taip ir parašoma lietuviškoji prekės ženklų istorija, tiesa?